- išpucinti
- ×išpùcinti tr. 1. išvalyti, iššveisti: Gerai išpùcink, kad neliktų nė dulkelės Paį. | refl.: Prieš ką gi tu teip išsipùcinai? Sb. Jau kad išsipùcino šiandie, kad baltas dabar, net šarka gali nunešti! Paį. Tai kad išsipùcinę žvirbliai! Klm. 2. godžiai išvalgyti: Išpùcino pilną bliūdą barščių, ir dar nesotus Paį. \ pucinti; išpucinti; nupucinti; supucinti
Dictionary of the Lithuanian Language.